Word - blood

She's not ordinary
Her blood is blue and thick
It doesn't smear nor leave traces
Just causes her pain and makes others sick

She's truly not a witch
A descendant of lazurite
What once was a nation in Atlantis
Now a lonely remain

She's not royal
Her blood is simply not
But the way it slowly trickles
Makes the show worth a lot

So she lives in a circus
As disgusting oddity for some
Because her blood is blue
And the show of cutting is worth a ton

Žodis - užlūžęs internetas (Milda)

Internetas it aš pamokos metu:
Vėl užlūžo
Sunervavo iki negaliu
Gi tiek pinigų tėvai klojo

Tai vartau aš tą telefoną
Aukštyn, žemyn, šonu
Gal pabarškinus jį su kumščiu
Internetas atsiras savo noru

Pasirodo Balticum centras nebuvo atsakingas
Nes internetą vogė mano kaimynas

(arba)

Bet tas šiknius atsisako dirbti ir vėl
Dabar jau nežinau ką kaltinti: telia ar omnitel

Aš verksiu
Nes krutinė karšta
Aš verksiu
Nes nerimsta liepsna

Ji nori veržtis ir pro gerklę bėgti
Kitus liežuvio botagu vanoti
Sudeginti orą esantį aplinkui
Ir tiltus, kuriems nutrūkt reikia tiek mažai

Tačiau aplinkiniai nekalti
Kodėl jie privalo kentėti?
Gyvena laisvai
Neturi būti atsakingi


Todėl aš verksiu
Nes taip nuo liepsnos gesindama apsaugosiu
Aš verksiu
Nes jų ašaros sūresnės nei šių akių

I have maths teacher
who arranged a test on tuesday
today is monday
****.

Žodžiai - gėlė ir katė

Pieva šiuo meto laiku graži
Nusidažė gelsva spalva it pienė
Malonu žaisti indėnu tarp gėlių
Tačiau kažkoks neramus jaudulys suėmė

Kai pamačiau raudoną dėmę
Kai priėjau arčiau
Jauna, maža katytė
Aš ją "Kliudžiau"....

Žodis - Sijonas

Jis.
Flirtuoja kas su antra
Vaikosi sijonų
It be jų jam kiltų migrena

Tai įprotis likęs nuo mažens
Kai mama jo vengė namuos
Per daug jis priminė palikusį tėvą
Todėl neleido kibtis už skverno medžiagos

Vaikas nepažinęs meilės užaugo
Jo nepastovumą pateisina vaikystė
Tačiau ratas tęsiasi
Nes vienoje iš jo turėtų merginų
Prasidėjo nauja gyvybė...

Tema = žmogaus sūnaus diena
Žodis = transpiracija

Mes nesibaigiame - ne
Kaip augalai turi ciklą užgimti
Taip žmogus atsiveda sūnų
Jis negali numirti

Mūsų prigimtis to neleidžia
Instinktas verčia gyvūliais
Turime sielas, tačiau jos greit mus apleidžia
Ir liekame tik tuščiais puodais

Tikiuosi ateis kada diena
Kai transpiruosime į dangų
It garai buvusios žmogaus esybės
Mes paliesime Dievo gerybės klodus

Tačiau ar ta akimirka ateis?
Nežinia.
Pakolkas dabartį vadinkime
Žmogaus sūnaus diena