Jasmine scent lingers
I fall down on grass
The sky is different
It wasn't as blue in the past

There was a village
Called Ludnica in maps
Quite old and vintage
The population reached 100 at max

It was known far and wide
For it's weird rules
Everyone had to abide
And dress like white ghouls

Half of them were blacksmiths
Working day and night
Others had to submit
And were to be polite

Every once in a while
Another black sheep would appear
Some even hostile
Not understanding why they were there

Then the blacksmiths' work would restart
They chipped away the metal chains
Reshaped the mind part by part
Untill the sickness didn't remain

"Where was this Ludnica?"
You might ask
But don't search for it
Because it will find you at last

My memories are gone
Not that I'd like to remember
The last time she didn't hit me
The last time she treated me better

If I had a big paper plane
I would be a pilot of it
And visit your dreams

copy and paste
copy and paste
slowly
my energy goes to waste

don't. no      don't do it
why can't i break the cage?
sick and tired
i am of this empty game

i'm a waste, i'm a waste
my potential slowly fades
not a gold child
but a fool's gold

copy and paste
copy and paste
the mistakes I make
never leave my days

Hey! You there!
The one with the big ideas and dreams
Why are you slumping along
The society's current ideals?

Why are you not expressing
The creativity bestowed to you by your childhood?
And instead trying to reach
The ideal adult's falsehood?

Night's breeze kissed my nose,
And as stars were hanging on trees,
I looked down and I saw you,
Waiting for me patiently,
On one knee.

From ditches, from rubble, from dungeons
From false memory’s catacombs
From barely legible signs of death
When a startled heart from the grave reforms

You will select a single date
With the wind, which approached underground
So you could plunge the freedom as a burning needle
To the glass square of the sky

“January 13th” by Leonardas Gutauskas (in english)



Iš griovių iš griuvėsių iš požemių
Iš klaidžios atminties katakombų
Iš žūties vos įskaitomų požymių
Kai širdis prisikėlus nustemba

Tu atrinksi vienintelę datą
Su tuo vėju kurs artinos pažeme
Kad į skliauto stiklinį kvadratą
Smeigtum laisvę lyg degančią adatą.  

„Sausio 13-oji“, Leonardas Gutauskas (in lithuanian, the original language)

The leaves
They are falling
Gracefully dancing together
Not noticing
That their end is near
But can you blame them
For living in the moment
And holding each other dear

It runs through it's masters veins
With a thick consistency that stains
The journeys that it usually takes
Often are in snowy plains
When it stops, it makes chains
Of epic tales that advance our brains
After the centuries it remains
To help us in the quest to obtain
The knowledge we seek to retain

Žodžiai - gėlė ir katė

Pieva šiuo meto laiku graži
Nusidažė gelsva spalva it pienė
Malonu žaisti indėnu tarp gėlių
Tačiau kažkoks neramus jaudulys suėmė

Kai pamačiau raudoną dėmę
Kai priėjau arčiau
Jauna, maža katytė
Aš ją "Kliudžiau"....

The metal boxes which burn people’s eyes

Are a way to escape one plague by immersing into another

On it the people are communicating with portraits

That look like deceased ones' photos

Word - blood

She's not ordinary
Her blood is blue and thick
It doesn't smear nor leave traces
Just causes her pain and makes others sick

She's truly not a witch
A descendant of lazurite
What once was a nation in Atlantis
Now a lonely remain

She's not royal
Her blood is simply not
But the way it slowly trickles
Makes the show worth a lot

So she lives in a circus
As disgusting oddity for some
Because her blood is blue
And the show of cutting is worth a ton

Latern so bright and beatiful
Lures me in
I might not resist
  And completely melt
        In
           It's
               Warm
                   Embrace

Blank paper
So pure
Let me corrup you with thoughts
And stain with blue scars

I learned how to count
Now I see the hurt it brought me
I obsess over numbers
I count these likes daily

I seek to relive my memories
That have been left
From us in the past
To me now
I will be complete at last...

Little boys with guns and roses
Little boys with tons of doses
Chatting by the willow tree
Mothers are crying into their tea

But what if I took thee
And showed you their gun machine
Would you still be in a dream?
Or finally hear their scream?

Kaip žalia ir gražu pavasario vidury
Aš stoviu ant pienės rusvo žiedo
O tu tik krioki, tik vartai akis
Bandai sugriebti mano rankas liesas

Tačiau atskris mano fėja ne už ilgo
Ir keliausim abu į gražų rytojų
Nebesustabdysi manęs mirties šūkiais
Nebeatimsi mano būsimo rojaus

Tikėjausi kaktuso
Bet pamilau rožę
O kai paaiškėjo, kad ten žydintis kaktusas
Vis dėl to nusivyliau

Aš begalybę kaip riestainį suvalgysiu
Apsuksiu kelis kartus aplink pirštą
Ir pašokusi toli į visatą nuskrisiu
Palikusi trupinių taką tirštą

Palanga - labai gražus miestas
Čia yra ir Basanavičiaus gatvė, ir jūra, ir molas
O vakarais Saulė skandina save nuogą
O minios tik spokso į gamtos pasirodymą

O aš verkiu parkely
Akys pilnos dūmo aštraus
Tačiau jis sklaidosi ir man reikia cigarečių
Man reikia žmogaus, kas priglaus

Pirštai begėdžiai bėga ekranu
Sustoja ties tavimi
Paauglės verksmas užėjo
Tad rašau, kad plyštu per vidurį

O tu, mėnuli, kažkodėl susirūpinai tada
Atėjai šiek tiek balta
Patraukėm link jūros tada
Kaip garvežys, nors vėžys jau buvo plaučiuose

Jis plėtėsi, šildė širdį
Leido kaprizams mirti
Tačiau žudė mane kartu
Suvokiau - patraukti akių negaliu

Smėlis, jau seniai atšalęs, virkdė žvaigždes
Ašaros dangaus skliautu riedėjo
Juokiausi aš, juokeisi tu
Ir staiga - saldi tyla atėjo

Šalta ranka nepaleido ilgam
Vedė link namo vis apsukdama
"Vienas vyno butelys" - tarei lengvai eidama
Buvo mano nemenka kaina

Palanga - labai gražus miestas
Norėčiau čia sugrįžti kažkada
Čia yra ir Basanavičiaus gatvė, ir jūra, ir molas
Ir meilė mano paslėpta

Woe is me
The satan of earth
I come bearing gifts of knowledgeable ignorance
And weep with tears by seeing my predictions come true

Woe is me
The one who thought only about himself
And neglected to see the other
The one with a heart vulnerable and ready to be stabbed

Woe is me
Because when others hurt I feel pain too
But I repeat this cycle constantly
Of hurting me
and in turn
You.

I hate mirrors
I would blind them if I could
So they wouldn't tell
What they saw under my hood

Time runs like the sand through hands
This frail creature's fate is nearing it's end
I'm selfish to be the first to go
But happy to be sent off by a lifelong friend

I might never see you again
But your love was precious like wind
So wild yet calming
Not worthy of a mere symbol like ring

Take this hand and never forget me
Cry as much as you can
Then finally release it from your heart
And build a monument in your mind

My last breath will be spent on your name
And this is a promise that I'm not afraid to say

Word - neighbour


Little droplet runs along the leaf umbrella
It's teeth are showing through a genuine grin
But the bus stops and it's time to go
I give my Neighbour Totoro a farewell wink

Aš kvaištu
Trošulį tavimi malšinu
Išeik laukan dar sykį šią vasarą
Ir palik mane lavonu po jauno rudenio rasa

Išsižadėsiu aš vardo
Atiduosiu tau viską, ką galiu
Nunuodyk mane savom lūpom
Meile, aš tavimi tikiu

I have maths teacher
who arranged a test on tuesday
today is monday
****.

As the last tune finally escapes the sparrows throat

The echo is stronger than the original breathing note

Depressing that we can only acknowledge that with time

And to only give praise to them who are sitting in Charon's boat

Moonrider
Courageous, so young
She navigates through crators
Flying with her steed
Hooves clatter gracefully
She sparks stars with every glance she makes
Thunder echoes through this small universe
Everyone's heard of her
The little juvenille lady
On moon celebrating herself
She's been rowdy lately

Blizgučiais žėri šiąnakt dangus
Kaip tamsa jis apgobs mus
Tačiau tavo šypsena - tokia graži
Ji tempte tempia į sapnus

Kur mes bėgam senamiesčio takais?
Ko taip lekiam išdegusiomis akimis?
Nutempk mane, gražioji mūza, į skersgatvį
Kuždėk svajones, mielus niekus, paslaptis

Mūza! Tu tokia kerinti
Ne, neliesiu aš tavęs!
Neteršiu tavo lūpų savomis
Tačiau tu neklausai manęs...

Kūnas prie kūno
Lūpos šilkinės - tokios godžios!
Paskutinį orą pavogusios, taria mano vardą
Jėgos apleidžia mano kojas

Tegu Vilnius užsičiaupia
Dabar ir per amžius!
Dabar tu mano
O aš tavo
Tikiuosi šiąnakt
Įkyrios akys pamirš mus

My watch is ticking
It doesn't go anywhere tho
The screen keeps breaking...

Raudas ir aimanas aidas neša per laukus
Žiauru net laukan išėjus paklausyti
Beržai verkia, uosiai šniurkščioja, o ąžuolai spiegia
Drebulės senai pastipusios

O ašaros vienų - tokios saldžios žmonėms
Tokios saldžios, kad puotose stiklinėm kalena
Ir džiaugiasi šiluma, šie morališkai nusmurgę žmonės
Ir juokias kartu žarijose mediena

Gaudynės, šėlionės
Gan paikos svajonės
Pirma meile mano buvai
Tau žemuoges aš nešiojau
O tu jas tik džiovinai

Žodis - Sijonas

Jis.
Flirtuoja kas su antra
Vaikosi sijonų
It be jų jam kiltų migrena

Tai įprotis likęs nuo mažens
Kai mama jo vengė namuos
Per daug jis priminė palikusį tėvą
Todėl neleido kibtis už skverno medžiagos

Vaikas nepažinęs meilės užaugo
Jo nepastovumą pateisina vaikystė
Tačiau ratas tęsiasi
Nes vienoje iš jo turėtų merginų
Prasidėjo nauja gyvybė...

Kas tas Vivaldi?
O ir Maironio aš nepažįstu
Keik mane it kokią nusidėjelę
Vis tiek baisiau nei Faustas nemirsiu

Kaimiete tapau kai pradėjau žiūrėti į literatūra taip
O kas juokingiausia, tai, kad tokia būčiau aprašoma
Man nerūpi, o jiems rūpiu
Jei į inteligentą įsižiūriu
Jam nesvarbu
O jis žvelgia toliau į tuos genijus, tuos vuderkindus gabius
Ot anekdotas
Ot absurdas
Man juokinga, kad net graudu

Tad man nerūpi Vivaldi
Nerūpi Maironis visai
Kas man, kaimietei, iš jų
Jei jie neteikia gyvenimo grožio, o tik aprašo jį tušiniu?

Tik prie butelio, kuris pusiau išgertas guli netoli sofos
Tik prieblandos šviesoj, kuri užtemdyta griozdiškos muzikos
Tik ten mes visi tampame gražūs, mieli, mylimi
Tik ten suvokus santykių temperalumą yra sunkiau nei ryte

To write is to atone
For the mistake of leaving you alone

A throne yet to be upsurped
By spring's unruly troops
She reigns free
Walking around slowly

Trees dance with the wind's rogue melody
She paints all of the surfaces white
A calm chaos
Brings nature's creations delight

When night ascends
Only stars emerge from sky
Yet they bear white sheen
And falling slowly die

Little iridescent droplets form in the clouds
And start falling just like shooting stars
They sing, they dance in each other's hands
Play piano notes in the beach sand

A young grey seagull flies over my head
Celebrating the end of shower
Sunrays run along azure sea ripples
But I don't pay my mind to this matter

I start following steps left behind
Jump from one footprint to another
Hoping I can catch up to you
Or that the waves would erase them slower

You turn around and blind me with a smile
My heart is now a thumping mess
The hue of pink on your face
Really, is the colour of my happiness

"Labas...Labas!"
"Malonu...Kaip sekasi? Džiugu"
O kas toliau?
Aš nežinau
Pomėgių nežinom, tai sėdim tylom
Bet tada kyla nuostabi įdėją
"Rodyk veidą!"
O kam?
Ar čia vienintelis tavo noras?
Sužinot ar turim bendrą dalyką kaip galva, oda, akys?
Kas čia darosi?
Kodėl taip paviršutiniška?
Ajajaj...

English :
The day was remarkable
Bird chirps were mondo
I saw her across the club room
She was doing judo

Lithuanian :
Alio! Ką darai, po velniais?!
Rėkia boba iš pirmo aukšto
Bet koks skirtumas, kad jos katiną išbaidžiau
Aš gi skubu į treniruotę dziudo!

If I'll have a taste of my mistakes
I'll become addicted
And continue to be friends with you
Without feeling conflicted

I'm so happy I could burst right now
It's like getting ready for my first race
(The sun has been shinning a lot these days)
Adrenaline is rushing through my heart
But I'm standing with a smile on my face

Really, It's addicting
Everytime our eyes meet
The Spring then blooms so sweetly
And the wind sweeps me of my feet

Žodis :Apopleksija – kraujo išsiliejimas į galvos smegenis, sukeliantis paralyžių.


Parazitas pro akį patekęs
Nesukrečia taip žmogau kaip tu
Nemuša iš kasdienio ritmo
Blogiausiu atveju - nužudo sykiu

Tai bjaurus užkratas, aš tikiu
Vidinė žaizda, gal apopleksija
Tai ne kilnus dalykas
Kuris kūriniuose vadinamas meile

Ne, neteršk jos švento vardo
Duok kitą pavadinimą šiai ligai greitai
Neleisk manęs kankintis
Būti pavyzdžiu tragedijai

Išvis pribaik mane
Nes melstis Dievui pradėjau
Niekada nebuvau pamaldi/us
Tačiau tokį likimą man nulėmei

Jei nebūčiau sutikusi/ęs
Tavęs tą žiemos dieną
Gal vienintelis kandus skausmas
Būtų dėl gruodžio šalnos mėnesienoje

-Ar nori pasivaikščioti kartu su manimi miške?
-Gerai.

Smaragdo žiežirbom pasipuošusi žolė kutena kojas
O medžiai virš galvos patyliukais apšnekinėja mus
O vis dėl to graži ta srauni upė
Nors ją matau ne pirmus metus

-Ar nori kartu nueiti į kiną?
-Gerai.

Takelis eina tiesiai link miesto pakraščio
O naktį veidus apšviečia premjeros reklama
Filmai nauji, jų išleidžiama be galo daug
O pokalbių temos nesikeičia

-Galim į restoraną nueiti kartu?
-Gerai.

O sakyk, ar ryžiai nuo mėsos skiriasi?
Tiesa, skonis kitoks ir aroma kita
Tačiau aš sėdžiu su tavimi ir mėgaujuosi kompanija
Kažkaip nepabosta man ši rutina

-Eime?
-Eime.
-Dviese?
-Dviese.
-Ačiū.
-Nėra už ką, nes su tavimi esu ir būsiu visada.

Pelytė Zita nukurmėjo po šluota
Mano meilė sūriui saugi
Nom nom
Aš ir vėl likau vieniša marti

papūga tauškia
papūga žybsi
papūga čirškia
papūga, tuoj mirsi
papūga, nepamiršk pasikrauti
papūga, primink mano gimtadienį
papūga, kur tu dingai
papūga?