Maaf
Maaf
Maaf

Kau bukan secarik kertas
yang dibuang begitu saja setelah kupakai
Kusut, coreng-moreng
Bukan, kau adalah kartu pos
yang disimpan rapi di lemari jati
Meski usiamu tiada muda

Kau bukan terik matahari
yang dicaci orang ketika ada,
diabaikan ketika tiada
Bukan, kau adalah suara rintik hujan
yang dipuji, dikagumi, didengar
Meski kau membasahi baju mereka

Kau bukan jam rusak
yang digantung terlalu tinggi untuk diganti
Berdebu, usang
Bukan, kau adalah api
yang dicari orang sampai kalang-kabut
Meski kau membakar rumah mereka

Tapi maaf jika aku membuatmu merasa seperti
secarik kertas, terik matahari, dan jam rusak
Bukan niat ingin menyakiti
Tapi aku memang tak bisa dicintai

Maaf.

-Ar nori pasivaikščioti kartu su manimi miške?
-Gerai.

Smaragdo žiežirbom pasipuošusi žolė kutena kojas
O medžiai virš galvos patyliukais apšnekinėja mus
O vis dėl to graži ta srauni upė
Nors ją matau ne pirmus metus

-Ar nori kartu nueiti į kiną?
-Gerai.

Takelis eina tiesiai link miesto pakraščio
O naktį veidus apšviečia premjeros reklama
Filmai nauji, jų išleidžiama be galo daug
O pokalbių temos nesikeičia

-Galim į restoraną nueiti kartu?
-Gerai.

O sakyk, ar ryžiai nuo mėsos skiriasi?
Tiesa, skonis kitoks ir aroma kita
Tačiau aš sėdžiu su tavimi ir mėgaujuosi kompanija
Kažkaip nepabosta man ši rutina

-Eime?
-Eime.
-Dviese?
-Dviese.
-Ačiū.
-Nėra už ką, nes su tavimi esu ir būsiu visada.

Palanga - labai gražus miestas
Čia yra ir Basanavičiaus gatvė, ir jūra, ir molas
O vakarais Saulė skandina save nuogą
O minios tik spokso į gamtos pasirodymą

O aš verkiu parkely
Akys pilnos dūmo aštraus
Tačiau jis sklaidosi ir man reikia cigarečių
Man reikia žmogaus, kas priglaus

Pirštai begėdžiai bėga ekranu
Sustoja ties tavimi
Paauglės verksmas užėjo
Tad rašau, kad plyštu per vidurį

O tu, mėnuli, kažkodėl susirūpinai tada
Atėjai šiek tiek balta
Patraukėm link jūros tada
Kaip garvežys, nors vėžys jau buvo plaučiuose

Jis plėtėsi, šildė širdį
Leido kaprizams mirti
Tačiau žudė mane kartu
Suvokiau - patraukti akių negaliu

Smėlis, jau seniai atšalęs, virkdė žvaigždes
Ašaros dangaus skliautu riedėjo
Juokiausi aš, juokeisi tu
Ir staiga - saldi tyla atėjo

Šalta ranka nepaleido ilgam
Vedė link namo vis apsukdama
"Vienas vyno butelys" - tarei lengvai eidama
Buvo mano nemenka kaina

Palanga - labai gražus miestas
Norėčiau čia sugrįžti kažkada
Čia yra ir Basanavičiaus gatvė, ir jūra, ir molas
Ir meilė mano paslėpta

Raudas ir aimanas aidas neša per laukus
Žiauru net laukan išėjus paklausyti
Beržai verkia, uosiai šniurkščioja, o ąžuolai spiegia
Drebulės senai pastipusios

O ašaros vienų - tokios saldžios žmonėms
Tokios saldžios, kad puotose stiklinėm kalena
Ir džiaugiasi šiluma, šie morališkai nusmurgę žmonės
Ir juokias kartu žarijose mediena