Raudas ir aimanas aidas neša per laukus
Žiauru net laukan išėjus paklausyti
Beržai verkia, uosiai šniurkščioja, o ąžuolai spiegia
Drebulės senai pastipusios

O ašaros vienų - tokios saldžios žmonėms
Tokios saldžios, kad puotose stiklinėm kalena
Ir džiaugiasi šiluma, šie morališkai nusmurgę žmonės
Ir juokias kartu žarijose mediena