Kas tas Vivaldi?
O ir Maironio aš nepažįstu
Keik mane it kokią nusidėjelę
Vis tiek baisiau nei Faustas nemirsiu

Kaimiete tapau kai pradėjau žiūrėti į literatūra taip
O kas juokingiausia, tai, kad tokia būčiau aprašoma
Man nerūpi, o jiems rūpiu
Jei į inteligentą įsižiūriu
Jam nesvarbu
O jis žvelgia toliau į tuos genijus, tuos vuderkindus gabius
Ot anekdotas
Ot absurdas
Man juokinga, kad net graudu

Tad man nerūpi Vivaldi
Nerūpi Maironis visai
Kas man, kaimietei, iš jų
Jei jie neteikia gyvenimo grožio, o tik aprašo jį tušiniu?

"Labas...Labas!"
"Malonu...Kaip sekasi? Džiugu"
O kas toliau?
Aš nežinau
Pomėgių nežinom, tai sėdim tylom
Bet tada kyla nuostabi įdėją
"Rodyk veidą!"
O kam?
Ar čia vienintelis tavo noras?
Sužinot ar turim bendrą dalyką kaip galva, oda, akys?
Kas čia darosi?
Kodėl taip paviršutiniška?
Ajajaj...

O ar žinai, kad vanduo tamprus?
Lyg kokia plėvelė įtempta virš pilnos stiklinės
Jis laikosi, jis kyla
Ir galiausiai it ašarom per kraštą pabyra

O kas mums reikalo?
Toliau žvanginkim absurdiško tosto taurėmis
Tegu pylasi emocijos, tegu pylasi alus
Dalinkimės kolektyviai savo bėdomis