Mergaitė išbėgo žaisti laukan
Saulė glostė jos rudus plaukus
Ji pati grožiu nepasižymėjo
O jai tas ir nerūpėjo

Ims ir šoks per ūpelį
Skels antausį beržui bėgdama
O senelė tik linguoja pavėsinėj
Tik supasi palengva

Jos metalinis korsetas dabar guli palėpeje
Pakavotas nuo vaikystės akių nesuterštų
Negadins jis kitos kartos mergaičių
Tik kalės už atimtus jos metus rudyje