Blizgučiais žėri šiąnakt dangus
Kaip tamsa jis apgobs mus
Tačiau tavo šypsena - tokia graži
Ji tempte tempia į sapnus

Kur mes bėgam senamiesčio takais?
Ko taip lekiam išdegusiomis akimis?
Nutempk mane, gražioji mūza, į skersgatvį
Kuždėk svajones, mielus niekus, paslaptis

Mūza! Tu tokia kerinti
Ne, neliesiu aš tavęs!
Neteršiu tavo lūpų savomis
Tačiau tu neklausai manęs...

Kūnas prie kūno
Lūpos šilkinės - tokios godžios!
Paskutinį orą pavogusios, taria mano vardą
Jėgos apleidžia mano kojas

Tegu Vilnius užsičiaupia
Dabar ir per amžius!
Dabar tu mano
O aš tavo
Tikiuosi šiąnakt
Įkyrios akys pamirš mus

-Ar nori pasivaikščioti kartu su manimi miške?
-Gerai.

Smaragdo žiežirbom pasipuošusi žolė kutena kojas
O medžiai virš galvos patyliukais apšnekinėja mus
O vis dėl to graži ta srauni upė
Nors ją matau ne pirmus metus

-Ar nori kartu nueiti į kiną?
-Gerai.

Takelis eina tiesiai link miesto pakraščio
O naktį veidus apšviečia premjeros reklama
Filmai nauji, jų išleidžiama be galo daug
O pokalbių temos nesikeičia

-Galim į restoraną nueiti kartu?
-Gerai.

O sakyk, ar ryžiai nuo mėsos skiriasi?
Tiesa, skonis kitoks ir aroma kita
Tačiau aš sėdžiu su tavimi ir mėgaujuosi kompanija
Kažkaip nepabosta man ši rutina

-Eime?
-Eime.
-Dviese?
-Dviese.
-Ačiū.
-Nėra už ką, nes su tavimi esu ir būsiu visada.