M'esilio; si colma
ombra di mirti
e il sopito spazio m'adagia.

Né amore accosta
silvani accordi felici
nell'ora sola con me:
paradiso e palude
dormono in cuore ai morti.

E un sepolto in me canta
che la pietraia forza
come radice, e tenta segni
dell'opposto cammino.

Palanga - labai gražus miestas
Čia yra ir Basanavičiaus gatvė, ir jūra, ir molas
O vakarais Saulė skandina save nuogą
O minios tik spokso į gamtos pasirodymą

O aš verkiu parkely
Akys pilnos dūmo aštraus
Tačiau jis sklaidosi ir man reikia cigarečių
Man reikia žmogaus, kas priglaus

Pirštai begėdžiai bėga ekranu
Sustoja ties tavimi
Paauglės verksmas užėjo
Tad rašau, kad plyštu per vidurį

O tu, mėnuli, kažkodėl susirūpinai tada
Atėjai šiek tiek balta
Patraukėm link jūros tada
Kaip garvežys, nors vėžys jau buvo plaučiuose

Jis plėtėsi, šildė širdį
Leido kaprizams mirti
Tačiau žudė mane kartu
Suvokiau - patraukti akių negaliu

Smėlis, jau seniai atšalęs, virkdė žvaigždes
Ašaros dangaus skliautu riedėjo
Juokiausi aš, juokeisi tu
Ir staiga - saldi tyla atėjo

Šalta ranka nepaleido ilgam
Vedė link namo vis apsukdama
"Vienas vyno butelys" - tarei lengvai eidama
Buvo mano nemenka kaina

Palanga - labai gražus miestas
Norėčiau čia sugrįžti kažkada
Čia yra ir Basanavičiaus gatvė, ir jūra, ir molas
Ir meilė mano paslėpta

LAisv4s n4ra ir jos nebuvo.
Kur instrukcijos egzistavo,
Ten noras =uvo.

Ten palaidojau a6 paskutin3 savo l1stel3
ten a6 nusprend=iau mirti,
Palengva.

A6 palau=iau save,
miriau judesy
Ir atradau laisv3 sapne.

nes a6 skraidau Auk6tai suvokdama,
Laisv4 kai m1stau,
kai la=au taisykles.