Kaip žalia ir gražu pavasario vidury
Aš stoviu ant pienės rusvo žiedo
O tu tik krioki, tik vartai akis
Bandai sugriebti mano rankas liesas

Tačiau atskris mano fėja ne už ilgo
Ir keliausim abu į gražų rytojų
Nebesustabdysi manęs mirties šūkiais
Nebeatimsi mano būsimo rojaus