Blizgučiais žėri šiąnakt dangus
Kaip tamsa jis apgobs mus
Tačiau tavo šypsena - tokia graži
Ji tempte tempia į sapnus

Kur mes bėgam senamiesčio takais?
Ko taip lekiam išdegusiomis akimis?
Nutempk mane, gražioji mūza, į skersgatvį
Kuždėk svajones, mielus niekus, paslaptis

Mūza! Tu tokia kerinti
Ne, neliesiu aš tavęs!
Neteršiu tavo lūpų savomis
Tačiau tu neklausai manęs...

Kūnas prie kūno
Lūpos šilkinės - tokios godžios!
Paskutinį orą pavogusios, taria mano vardą
Jėgos apleidžia mano kojas

Tegu Vilnius užsičiaupia
Dabar ir per amžius!
Dabar tu mano
O aš tavo
Tikiuosi šiąnakt
Įkyrios akys pamirš mus

"Labas...Labas!"
"Malonu...Kaip sekasi? Džiugu"
O kas toliau?
Aš nežinau
Pomėgių nežinom, tai sėdim tylom
Bet tada kyla nuostabi įdėją
"Rodyk veidą!"
O kam?
Ar čia vienintelis tavo noras?
Sužinot ar turim bendrą dalyką kaip galva, oda, akys?
Kas čia darosi?
Kodėl taip paviršutiniška?
Ajajaj...