"taip" poems - Hello Poetry

Žodis :Apopleksija – kraujo išsiliejimas į galvos smegenis, sukeliantis paralyžių. Parazitas pro akį patekęs Nesukrečia taip žmogau kaip tu Nemuša iš kasdienio ritmo Blogiausiu atveju - nužudo sykiu Tai bjaurus užkratas, aš tikiu Vidinė žaizda, gal apopleksija Tai ne kilnus dalykas Kuris kūriniuose vadinamas meile Ne, neteršk jos švento vardo Duok kitą pavadinimą šiai ligai greitai Neleisk manęs kankintis Būti pavyzdžiu tragedijai Išvis pribaik mane Nes melstis Dievui pradėjau Niekada nebuvau pamaldi/us Tačiau tokį likimą man nulėmei Jei nebūčiau sutikusi/ęs Tavęs tą žiemos dieną Gal vienintelis kandus skausmas Būtų dėl gruodžio šalnos mėnesienoje

0

Jan 21, 2021

Jan 21, 2021 at 2:10 PM UTC

Eola

Lithuanian - Apopleksija

Žodis :Apopleksija – kraujo išsiliejimas į galvos smegenis, sukeliantis paralyžių. Parazitas pro akį patekęs Nesukrečia taip žmogau kaip tu Nemuša iš kasdienio ritmo Blogiausiu atveju - nužudo sykiu Tai bjaurus užkratas, aš tikiu Vidinė žaizda, gal apopleksija Tai ne kilnus dalykas Kuris kūriniuose vadinamas meile Ne, neteršk jos švento vardo Duok kitą pavadinimą šiai ligai greitai Neleisk manęs kankintis Būti pavyzdžiu tragedijai Išvis pribaik mane Nes melstis Dievui pradėjau Niekada nebuvau pamaldi/us Tačiau tokį likimą man nulėmei Jei nebūčiau sutikusi/ęs Tavęs tą žiemos dieną Gal vienintelis kandus skausmas Būtų dėl gruodžio šalnos mėnesienoje

21

Blizgučiais žėri šiąnakt dangus Kaip tamsa jis apgobs mus Tačiau tavo šypsena - tokia graži Ji tempte tempia į sapnus Kur mes bėgam senamiesčio takais? Ko taip lekiam išdegusiomis akimis? Nutempk mane, gražioji mūza, į skersgatvį Kuždėk svajones, mielus niekus, paslaptis Mūza! Tu tokia kerinti Ne, neliesiu aš tavęs! Neteršiu tavo lūpų savomis Tačiau tu neklausai manęs... Kūnas prie kūno Lūpos šilkinės - tokios godžios! Paskutinį orą pavogusios, taria mano vardą Jėgos apleidžia mano kojas Tegu Vilnius užsičiaupia Dabar ir per amžius! Dabar tu mano O aš tavo Tikiuosi šiąnakt Įkyrios akys pamirš mus

0

Mar 5, 2021

Mar 5, 2021 at 1:06 PM UTC

Eola

Kerintys burtai

Blizgučiais žėri šiąnakt dangus Kaip tamsa jis apgobs mus Tačiau tavo šypsena - tokia graži Ji tempte tempia į sapnus Kur mes bėgam senamiesčio takais? Ko taip lekiam išdegusiomis akimis? Nutempk mane, gražioji mūza, į skersgatvį Kuždėk svajones, mielus niekus, paslaptis Mūza! Tu tokia kerinti Ne, neliesiu aš tavęs! Neteršiu tavo lūpų savomis Tačiau tu neklausai manęs... Kūnas prie kūno Lūpos šilkinės - tokios godžios! Paskutinį orą pavogusios, taria mano vardą Jėgos apleidžia mano kojas Tegu Vilnius užsičiaupia Dabar ir per amžius! Dabar tu mano O aš tavo Tikiuosi šiąnakt Įkyrios akys pamirš mus

22

"Labas...Labas!" "Malonu...Kaip sekasi? Džiugu" O kas toliau? Aš nežinau Pomėgių nežinom, tai sėdim tylom Bet tada kyla nuostabi įdėją "Rodyk veidą!" O kam? Ar čia vienintelis tavo noras? Sužinot ar turim bendrą dalyką kaip galva, oda, akys? Kas čia darosi? Kodėl taip paviršutiniška? Ajajaj...

0

Jun 4, 2021

Jun 4, 2021 at 6:13 AM UTC

Eola

O ką pakeistų mano veidas?

"Labas...Labas!" "Malonu...Kaip sekasi? Džiugu" O kas toliau? Aš nežinau Pomėgių nežinom, tai sėdim tylom Bet tada kyla nuostabi įdėją "Rodyk veidą!" O kam? Ar čia vienintelis tavo noras? Sužinot ar turim bendrą dalyką kaip galva, oda, akys? Kas čia darosi? Kodėl taip paviršutiniška? Ajajaj...

13

Kas tas Vivaldi? O ir Maironio aš nepažįstu Keik mane it kokią nusidėjelę Vis tiek baisiau nei Faustas nemirsiu Kaimiete tapau kai pradėjau žiūrėti į literatūra taip O kas juokingiausia, tai, kad tokia būčiau aprašoma Man nerūpi, o jiems rūpiu Jei į inteligentą įsižiūriu Jam nesvarbu O jis žvelgia toliau į tuos genijus, tuos vuderkindus gabius Ot anekdotas Ot absurdas Man juokinga, kad net graudu Tad man nerūpi Vivaldi Nerūpi Maironis visai Kas man, kaimietei, iš jų Jei jie neteikia gyvenimo grožio, o tik aprašo jį tušiniu?

0

Jun 8, 2021

Jun 8, 2021 at 3:52 PM UTC

Eola

Ot kaimas

Kas tas Vivaldi? O ir Maironio aš nepažįstu Keik mane it kokią nusidėjelę Vis tiek baisiau nei Faustas nemirsiu Kaimiete tapau kai pradėjau žiūrėti į literatūra taip O kas juokingiausia, tai, kad tokia būčiau aprašoma Man nerūpi, o jiems rūpiu Jei į inteligentą įsižiūriu Jam nesvarbu O jis žvelgia toliau į tuos genijus, tuos vuderkindus gabius Ot anekdotas Ot absurdas Man juokinga, kad net graudu Tad man nerūpi Vivaldi Nerūpi Maironis visai Kas man, kaimietei, iš jų Jei jie neteikia gyvenimo grožio, o tik aprašo jį tušiniu?

17