"kaip" poems
Palanga - labai gražus miestas
Čia yra ir Basanavičiaus gatvė, ir jūra, ir molas
O vakarais Saulė skandina save nuogą
O minios tik spokso į gamtos pasirodymą
O aš verkiu parkely
Akys pilnos dūmo aštraus
Tačiau jis sklaidosi ir man reikia cigarečių
Man reikia žmogaus, kas priglaus
Pirštai begėdžiai bėga ekranu
Sustoja ties tavimi
Paauglės verksmas užėjo
Tad rašau, kad plyštu per vidurį
O tu, mėnuli, kažkodėl susirūpinai tada
Atėjai šiek tiek balta
Patraukėm link jūros tada
Kaip garvežys, nors vėžys jau buvo plaučiuose
Jis plėtėsi, šildė širdį
Leido kaprizams mirti
Tačiau žudė mane kartu
Suvokiau - patraukti akių negaliu
Smėlis, jau seniai atšalęs, virkdė žvaigždes
Ašaros dangaus skliautu riedėjo
Juokiausi aš, juokeisi tu
Ir staiga - saldi tyla atėjo
Šalta ranka nepaleido ilgam
Vedė link namo vis apsukdama
"Vienas vyno butelys" - tarei lengvai eidama
Buvo mano nemenka kaina
Palanga - labai gražus miestas
Norėčiau čia sugrįžti kažkada
Čia yra ir Basanavičiaus gatvė, ir jūra, ir molas
Ir meilė mano paslėpta
Sep 20, 2021
Sep 20, 2021 at 3:59 PM UTC
Kaip žalia ir gražu pavasario vidury
Aš stoviu ant pienės rusvo žiedo
O tu tik krioki, tik vartai akis
Bandai sugriebti mano rankas liesas
Tačiau atskris mano fėja ne už ilgo
Ir keliausim abu į gražų rytojų
Nebesustabdysi manęs mirties šūkiais
Nebeatimsi mano būsimo rojaus
Jan 13, 2022
Jan 13, 2022 at 6:22 AM UTC
Žodis :Apopleksija – kraujo išsiliejimas į galvos smegenis, sukeliantis paralyžių.
Parazitas pro akį patekęs
Nesukrečia taip žmogau kaip tu
Nemuša iš kasdienio ritmo
Blogiausiu atveju - nužudo sykiu
Tai bjaurus užkratas, aš tikiu
Vidinė žaizda, gal apopleksija
Tai ne kilnus dalykas
Kuris kūriniuose vadinamas meile
Ne, neteršk jos švento vardo
Duok kitą pavadinimą šiai ligai greitai
Neleisk manęs kankintis
Būti pavyzdžiu tragedijai
Išvis pribaik mane
Nes melstis Dievui pradėjau
Niekada nebuvau pamaldi/us
Tačiau tokį likimą man nulėmei
Jei nebūčiau sutikusi/ęs
Tavęs tą žiemos dieną
Gal vienintelis kandus skausmas
Būtų dėl gruodžio šalnos mėnesienoje
Jan 21, 2021
Jan 21, 2021 at 2:10 PM UTC
Blizgučiais žėri šiąnakt dangus
Kaip tamsa jis apgobs mus
Tačiau tavo šypsena - tokia graži
Ji tempte tempia į sapnus
Kur mes bėgam senamiesčio takais?
Ko taip lekiam išdegusiomis akimis?
Nutempk mane, gražioji mūza, į skersgatvį
Kuždėk svajones, mielus niekus, paslaptis
Mūza! Tu tokia kerinti
Ne, neliesiu aš tavęs!
Neteršiu tavo lūpų savomis
Tačiau tu neklausai manęs...
Kūnas prie kūno
Lūpos šilkinės - tokios godžios!
Paskutinį orą pavogusios, taria mano vardą
Jėgos apleidžia mano kojas
Tegu Vilnius užsičiaupia
Dabar ir per amžius!
Dabar tu mano
O aš tavo
Tikiuosi šiąnakt
Įkyrios akys pamirš mus
Mar 5, 2021
Mar 5, 2021 at 1:06 PM UTC
Aš begalybę kaip riestainį suvalgysiu
Apsuksiu kelis kartus aplink pirštą
Ir pašokusi toli į visatą nuskrisiu
Palikusi trupinių taką tirštą
Feb 1, 2021
Feb 1, 2021 at 6:38 AM UTC
"Labas...Labas!"
"Malonu...Kaip sekasi? Džiugu"
O kas toliau?
Aš nežinau
Pomėgių nežinom, tai sėdim tylom
Bet tada kyla nuostabi įdėją
"Rodyk veidą!"
O kam?
Ar čia vienintelis tavo noras?
Sužinot ar turim bendrą dalyką kaip galva, oda, akys?
Kas čia darosi?
Kodėl taip paviršutiniška?
Ajajaj...
Jun 4, 2021
Jun 4, 2021 at 6:13 AM UTC